Anglies monoksidas (smalkės)

  • 900-0233pl-czujnik-czadu-compact 0 b-1

    Rudens-žiemos metu beveik kasdien per radiją ir televiziją girdime apie apsinuodijimus anglies monoksidu ir gaisrus. Pagal dažnumą apsinuodijimai anglies monoksidu užima trečią vietą po apsinuodijimų vaistais ir alkoholiu, todėl labai svarbu imtis veiksmų, kuriais siekiama informuoti apie su tuo susijusius pavojus ir būdus, padedančius sumažinti arba visiškai panaikinti apsinuodijimo šiomis dujomis riziką.

    Kas tai yra anglies monoksidas ir kodėl jis pavojingas? 

    Anglies monoksidas (CO), populiariai vadinamas smalkėmis, yra ypač nuodingos, bespalvės ir bekvapės dujos, šiek tiek lengvesnės už orą, todėl lengvai su juo susimaišo ir sklinda. Per kvėpavimo takus patenka į kraują ir iš karto sudaro su hemoglobinu junginį, kuris negali pernešti deguonies. Dėl to sutrinka deguonies tiekimas iš kraujo į organizmą. Priklausomai nuo smalkių koncentracijos ir poveikio laiko (t.y. laikotarpio kuriuo veikia dujos), jaučiami įvairūs negalavimai - nuovargis, pykinimas, migrena, galvos svaigimas, traukuliai, kvėpavimo problemos, sutrikusi judesių koordinacija, blogiausiu atveju - negrįžtamas smegenų ląstelių ir širdies raumens pažeidimas. Organizmui negavus deguonies, pasireiškia sąmonės praradimas ir mirtis. Esant dideliai CO koncentracijai, mirtinai apsinuodyti galima per keletą minučių. Pažymėtina, kad ankstyvosiose stadijose apsinuodijimas yra labai panašus į gripo arba virškinimo trakto infekcijos simptomus, todėl dažnai nustatoma klaidinga diagnozė ir pasirenkamas netinkamas gydymo būdas. Anglies monoksidas yra pavojingas ne tik dėl jo nepastebimumo ir stipraus toksinio poveikio, bet ir todėl, kad patikimai įvertinti ar nėra nuolatinio šių dujų poveikio galima tik specialiais jutikliais.

    Kas gali būti smalkių šaltiniais ir kaip sumažinti jų atsiradimo galimybę?

    Anglies monoksidas susidaro dėl nepilnai sudeginamo kieto kuro (pvz., akmens anglies, medienos) ir skysto arba dujinio kuro, pasireiškiančio dėl nepakankamo deguonies kiekio tiekimo, pvz., ypač sandariai uždarius langus ar neužtikrinant tinkamos ventiliacijos. Todėl, potencialiais smalkių šaltiniais galima laikyti visus įrenginius, kurie savo darbo metu naudoja aukščiau nurodytą kurą. Tai, tarp kitų, yra dujiniai vandens šildymo įrenginiai (pvz., dujinės krosnelės), malkomis, akmens anglimi arba skystu kuru kurenamos krosnelės, mobilūs dujiniai arba skysto kuro patalpų šildytuvai, židiniai, krosnys, dujinės bei anglies viryklės, vidaus degimo įrenginiai (pvz., generatoriai), o taip pat kepsninės, naudojamos uždarose patalpose. Pakanka užtikrinti, kad jie nebūtų sugadinti, nesureguliuoti arba netinkamai prijungti, kad netrūktų šviežio oro srauto (pvz., nebūtų sandariai uždaryti langai ir durys, uždengtos vėdinimo grotelės), būtų sudarytos sąlygos laisvam išmetamųjų dujų patekimui į pastato išorę (pvz. nebūtų užblokuotas arba nesandarus kamino kanalas), židinio arba viryklės ugniakuras nebūtų uždarytas per anksti. Reikėtų žinoti, kad smalkių šaltiniu taip pat gali būti automobiliai, palikti su veikiančiu varikliu garažuose arba kitose uždarose patalpose. Esant nepalankioms oro sąlygoms, gali pasireikšti vadinamasis „atgalinio srauto“ reiškinys. Išmetamosios dujos yra ne ištraukiamos per kamino kanalą į pastato išorę, bet įsiurbiamos per jį atgal.

    Būdai, padedantys išvengti apsinuodijimo anglies monoksidu, yra labai paprasti. Apsinuodijimai pasireiškia todėl, kad nėra laikomasi pagrindinių saugos taisyklių nuostatų. Norint sumažinti anglies monoksido pavojaus galimybę, reikia naudoti tik techniškai tvarkingus įrenginius ir reguliariai tikrinti jų veikimo tinkamumą. Negalima uždengti ventiliacijos angų ir grotelių. Reikia reguliariai tikrinti oro srautą, pvz., pridedant popieriaus lapą prie ventiliacijos grotelių (jeigu ventiliacija yra tinkama, lapas bus pritrauktas prie grotelių), dažnai vėdinti patalpas, kuriose vyksta degimo procesas (virtuves, vonios kambarius su dujiniais įrenginiais). Montuojant įrenginius ir šildymo sistemas, reikia naudotis kvalifikuoto montuotojo paslaugomis. Prevenciniai veiksmai taip pat turėtų apimti reguliarius vidaus dujų įrangos, krosnelės kanalų (dūmų, išmetamųjų dujų, ventiliacijos) o taip pat oro tiekimo kanalų sandarumo patikrinimus. Pagal Statybos įstatymo nuostatas, dujų įrenginių ir krosnelių kanalų apžiūrą reikia atlikti ne rečiau, kaip kartą per metus. Įrenginių, kuriuose deginama anglis arba mediena, atveju, tai reikia atlikti ne rečiau kaip kas 3 mėnesius, o naudojant gamtines dujas arba skystą kurą - ne rečiau kaip kartą per pusę metų. Patikrinimus turi atlikti kompetentingas asmuo. Nepaisant aukščiau nurodytų veiksmų atlikimo, gyvenamosiose patalpose rekomenduojama įrengti anglies monoksido jutiklius. Jie padidina saugos lygį, sumažina apsinuodijimo smalkėmis pavojų ir sudaro galimybę greitai reaguoti tiesioginio pavojaus gyvybei atvejais. Jutiklių įrengimas yra paprastas, todėl jį galima atlikti savarankiškai.

    Kaip galima nustatyti CO, kokių tipų prietaisai (jutikliai) yra naudojami? 

    Patalpų kontrolei smalkių atžvilgiu yra naudojami anglies monoksido jutikliai. Jie reaguoja tik į aukščiau minėtas dujas. Nustačius padidėjusią smalkių koncentraciją įsijungia garsus garsinis signalas (85 dB) ir optinis signalas. Signalizacijos jautrumas yra parenkamas taip, kad jutiklis reaguotu susidarius gyvybei pavojaus nekeliančiai koncentracijai ir atitinkamų veiksmų būtų galima imtis gerokai prieš tai, kai smalkių koncentracija pasieks pavojingą sveikatai lygį. Jutikliai gali būti maitinami iš tinklo arba baterijos. Prietaisų su baterija privalumas yra galimybė juos sumontuoti optimaliose vietose ir užtikrinti tinkamą veikimą nepriklausomai nuo tinklo įtampos.

    Šiuo metu galima įsigyti prietaisus su elektrocheminiais ir puslaidininkių jutikliais. Jie skiriasi ne tik anglies monoksido aptikimo būdais, bet ir panaudojimo sritimis.

    Prietaisai su elektrocheminiais jutikliais užtikrina stabilų ir ilgalaikį įtaiso veikimą. Naujos kartos jutiklių atvejais, garantinis laikotarpis gali siekti iki 10 metų. Jie veikia plačiame temperatūrų diapazone, yra atsparūs buitinės chemijos priemonių poveikiui ir drėgmės pokyčiams. Yra ypač tikslūs visomis darbinėmis sąlygomis. Gali būti maitinami iš tinklo ir (arba) baterijos. Skirti montavimui gyvenamosiose patalpose. Reikia atkreipti dėmesį į tai, kad tik prietaisai su elektrocheminiais jutikliais gali atitikti standarto PN-EN 50291, taikomo buitiniams anglies monoksido detektoriams, reikalavimus. Todėl, tik šie davikliai turėtų būti montuojami gyvenamosiose patalpose.

    Prietaisai su puslaidininkių jutikliais turi būti maitinami iš tinklo. Jie dažnai sudaro signalizacijos sistemos dalį, naudojamą ventiliacijos valdymui. Yra jautrūs drėgmės ir temperatūros pokyčiams. Tokiu atveju, jeigu prietaisai yra be temperatūros kompensavimo sistemos, esant žemai temperatūrai jų jautrumas sumažėja, t.y. padidėja signalizacijos įsijungimo riba. Praėjus nustatytam laiko tarpui (maždaug 2-3 metams), juos reikia papildomai sureguliuoti arba pakeisti. Dažniausiai yra skirti montavimui techninėse ir pramoninėse patalpose, pvz., požeminių garažų, automobilių stovėjimo aikštelių, automobilių dirbtuvių, sandėlių stebėjimui, kur dėl vidaus degimo variklių naudojimo kyla apsinuodijimo anglies monoksidu pavojus.

    Kur ir kaip montuoti CO jutiklius, kad veiksmingai apsisaugoti nuo pavojaus?

    Išankstinis įspėjimas galimas, tik tada, kai detektoriaus įrengimo vieta, montavimo ir naudojimo būdas atitinka naudojimo instrukcijos rekomendacijas. Dauguma gamintojų rekomenduoja montuoti jutiklius ant sienos, tačiau kai kuriuos modelius taip pat galima montuoti ir ant lubų. Montavimo ant sienos atveju, aukštis nuo grindų turi siekti maždaug 150 cm, o atstumas nuo įtaisų, kurie gali būti anglies monoksido šaltiniais - ne mažiau kaip 150-250 cm. Prietaiso įrengimas tokiame aukštyje užtikrina paprastą jo valdymą ir apriboja pranešimo apie netikrą pavojų galimybes. Naujiena rinkoje yra jutikliai, kurie dėl specialiai suprojektuoto korpuso gali būti pastatomi ant plokščio paviršiaus. Jutikliai turi būti išdėstyti taip, kad įsijungus signalizacijai jos garsas būtų girdimas visose patalpose, visų pirma, miegamajame. Nustačius reikiamą jutiklių skaičių, juos reikia montuoti visuose miegamuosiuose, kiekviename pastato aukšte, o taip pat patalpose, kuriose yra įrenginiai, galintys būti anglies monoksido šaltiniais. Detektorių nereikėtų montuoti netoliese langų, durų, oro kondicionierių, lubų ventiliatorių ir kitų įrenginių, sukeliančių oro srautą, o taip pat tose vietose, kuriose jie būtų veikiami padidintu dulkių, purvo, riebalų ir cheminių medžiagų kiekiu. Šie veiksniai gali sutrikdyti tinkamą jutiklio veikimą arba visiškai jį užblokuoti. Taip pat reikėtų vengti jutiklių montavimo vietose, kuriose temperatūra nukrenta žemiau 3 °C arba pakyla virš 40 °C. Aukščiau pateikta informacija apima jutiklius, skirtus montavimui gyvenamosiose patalpose. 

    Prireikus pagalbos susisiekite su mumis bet kuriuo Jums patogiu būdu